Praėjęs mėnuo ženkliai pagerino karščiausio rugsėjo per visą istoriją rekordą, ketvirtadienį pranešė Europos klimato stebėsenos tarnyba, pasauliui pavojingai artėjant prie nustatytos atšilimo ribos peržengimo.
Rugsėjį daugelyje pasaulio šalių tvyrojo neįprastai šilti orai – tikimasi, kad šie metai bus šilčiausi per visą registruotą žmonijos istoriją, vasarai Šiaurės pusrutulyje jau tapus visų laikų karščiausiai.
Rugsėjo vidutinė oro temperatūra – 16,38 laipsnio Celsijaus – buvo 0,93 laipsnio Celsijaus aukštesnė už šio mėnesio vidurkį 1991–2020 metų laikotarpiu ir 0,5 laipsnio Celsijaus aukštesnė už ankstesnį 2020-ųjų rekordą, teigiama „Copernicus“ klimato tarnybos ataskaitoje.
Temperatūros rekordai paprastai pagerinami daug mažesniu skirtumu, artimesniu vienai dešimtajai laipsnio daliai.
Ataskaitoje sakoma, kad šių metų rugsėjis šilumos atžvilgiu buvo anomaliausias duomenų bazėje nuo 1940 metų ir maždaug 1,75 laipsnio Celsijaus karštesnis už priešindustrinio laikotarpio rugsėjo mėnesio vidurkį 1850–1900 metais.
„Klimato požiūriu išgyvenome labiausiai neįtikėtiną rugsėjį. Tai tiesiog neįtikima, – naujienų agentūrai AFP sakė „Copernicus“ direktorius Carlo Buontempo (Karlas Buontempas). – Klimato kaita nėra kažkas, kas įvyks po 10 metų. Klimato kaita yra čia.“
Jo pavaduotoja Samantha Burgess (Samanta Berdžes) pridūrė, kad precedento neturinti rugsėjo temperatūra rekordus pagerino itin dideliu skirtumu.
Pakeliui į karščiausių metų rekordą
Sausio–rugsėjo vidutinė temperatūra pasaulyje buvo 1,4 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei 1850–1900 metų laikotarpiu ir beveik viršijo 2015-ųjų Paryžiaus susitarime numatytą tikslą, kad visuotinis atšilimas neviršytų 1,5 laipsnio Celsijaus palyginti su temperatūra ikiindustriniu laikotarpiu, pranešė „Copernicus“.
Ši riba laikoma esmine siekiant išvengti katastrofiškiausių klimato kaitos padarinių.
Vidutinė sausio–rugsėjo temperatūra pasaulyje buvo 0,05 laipsnio Celsijaus aukštesnė nei per tą patį devynių mėnesių laikotarpį 2016-aisiais – šilčiausiais iki šiol užfiksuotais metais.
Tikėtina, kad dėl „El Nino“ reiškinio, kuris šildo vandenis pietinėje Ramiojo vandenyno dalyje ir skatina karštesnius orus, 2023-ieji per ateinančius tris mėnesius taps karščiausiais per visą fiksuojamą Žemės istoriją metais.
Mokslininkai mano, kad didžiausias dabartinio „El Nino“ poveikis bus juntamas 2023-ųjų pabaigoje ir kitais metais.
Nors šis reiškinys turėjo įtakos atšilimui, neabejotina, kad klimato kaita situaciją dar labiau pablogino, AFP sakė C. Buontempo.
Kaip niekada svarbu veikti
Praėjęs rugsėjis buvo karščiausias per visą Europos istoriją – temperatūra 2,51 laipsnio Celsijaus aukštesnė už 1991–2020 metų laikotarpio vidurkį. Šio mėnesio temperatūros rekordai buvo pagerinti daugelyje šalių.
Vidutinė rugsėjo jūros paviršiaus temperatūra, išskyrus poliarinius regionus, taip pat pasiekė rekordinę visų laikų šio mėnesio ribą – 20,92 laipsnio Celsijaus.
Mokslininkų teigimu, dėl klimato kaitos šiltėjanti jūros paviršiaus temperatūra suintensyvina ekstremalius orų reiškinius. Pavyzdžiui, rugsėjį praūžusi audra „Daniel“ sukėlė pražūtingus potvynius Libijoje ir Graikijoje.
Ledo lygis Antarktidoje išliko rekordiškai žemas šiam metų laikui, o mėnesinis Arkties vandenyno ledo lygis buvo 18 proc. mažesnis už vidurkį, pridūrė „Copernicus“.
Mokslininkų teigimu, nuo pramonės eros pradžios vandenynai sugėrė 90 proc. dėl žmogaus veiklos susidariusio šilumos pertekliaus.
Šiltėjantys vandenynai taip pat prasčiau sugeria anglies dioksidą, todėl dar labiau suintensyvėja visuotinis atšilimas ir pažeidžiamos trapios ekosistemos.
Pasaulinio atšilimo padariniams vis labiau aštrėjant, nuo lapkričio 30 dienos pasaulio lyderiai Dubajuje rinksis į svarbias Jungtinių Tautų derybas dėl klimato kaitos, vadinamas COP28.
Svarbiausios derybų temos bus rasti bendrą sutarimą dėl šiltnamio efektą sukeliančių dujų išmetimo mažinimo, prisitaikymo prie klimato kaitos ir jos švelninimo finansavimo bei atsinaujinančiosios energijos naudojimo skatinimo.
Trečiadienį JT pareiškė, kad šalių požiūriai į tai, kaip pasiekti Paryžiaus susitarimo tikslus, skiriasi, nors jos sutinka, kad ankstesni veiksmai klimato srityje buvo nepakankami.
Popiežius Pranciškus anksčiau perspėjo, kad dėl visuotinio atšilimo pasaulis, jo žodžiais, žlunga, ir paragino COP28 dalyvius susitarti dėl privalomos iškastinio kuro atsisakymo politikos.
„Likus dviem mėnesiams iki COP28, dar niekada nebuvo taip svarbu skubiai imtis plataus užmojo veiksmų klimato srityje“, – sakė S. Burgess.
BNS nuotrauka
Informaciją atgaminti visuomenės informavimo priemonėse bei interneto tinklalapiuose be raštiško UAB „BNS“ sutikimo neleidžiama.
